Liepos mėnesio antro sekmadienio Evangelija atveria mums dangaus karalystės slėpinių paslaptis. O Jėzaus paslapčių esmė kaip niekad svarbi šiandienos pasaulyje: kuo žmogus mažiau žino, tuo labiau yra laimingas. O tai reiškia, kad kuo mažiau žmogus renka į save šio pasaulio šiukšlių (ilgos valandos prie televizijų ekranų ir kompiuterių) tuo labiau turtingas tampa savo vidumi.
Jėzus sako: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams” (Mt 11,25). Šiandienos susireikšminęs ir puikybės pilnas pasaulis yra visiška priešprieša nusižeminusiam ir kukliam Jėzaus sekėjui. Šiandien jau ir mokslas skambina pavojaus varpais, kad dėl nesuskaičiuojamo informacijos srauto šiandienos jauno žmogaus psichinė, emocinė ir protinė būklė vis prastesnė... Apie žinių gausos pavojų yra užsiminęs dar A. Enšteinas. Rusijoje prieš keletą metų buvo atliktas matematikos eksperimentas, kurio metu buvo pateikta užduotis penktokui, abiturientui ir studentui. Tą užduotį vaikai carinėje Rusijoje spręsdavo penktoje klasėje. Su užduotimi nesusitvarkė nei vienas matematinės lygties sprendimo dalyvis!
Jėzus sako: „Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mt 11, 30). Turbūt niekam nekyla klausimas, kad žmogaus gyvenimas vienaip ar kitaip yra paženklintas „jungo“ našta. Klausimas kitas - kieno jungą vilksime: Dievo ar šio pasaulio kunigaikščio?
